atiteisti

atiteisti
atiteĩsti, -ia (atìteisia Pv), atìteisė KŽ; L, Rtr, atteĩsti, -ia, àtteisė FrnW; N, atateĩsti, -ia, atàteisė Š, Rtr 1. tr. Š, NdŽ, KŽ teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą TTŽ. Šitą žemę man atìteisė J.Jabl. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos A.Gric. ║ refl. tr. Š teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsìteisė budinkus Pv. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsìteisė Klt. Tai dabar, kai par teismą atsìteisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name Pn. ║ priteisti: Atìteisė mokėt jai [alimentus] Vlkv. 2. tr. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atiteĩsti vyrą nu pačios a pačią nu vyro! Jdr. | refl.: Kažin ar anie atsiteĩsę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne? Trk. 3. intr. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai S.Dauk. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas S.Dauk. 4. tr. SD319, Sut įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė DP20. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę DP465. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam (Dievui) prieitis, atateĩsiame DP572. | refl. SD319, N, Užp. ║ refl. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atateĩsimės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi DP619. ║ atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų? Slm. 5. tr. L, Rtr, FrnW atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė J. | Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes KN89. | refl. Š, Rtr, L, BŽ83, NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Brt: Atsiteisiu (orig. atsiteistu) kuo SD208. Ji atsìteisė, t. y. atidavė pirštines J. Ar jau atsìteista (atsilyginta)? J.Jabl. Reik atsiteĩst su žmogum, tik negali likt skolingas Bgt. Jau aš jam visai atsìteisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas Trg. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsiteĩst Sdk. Pirma atsiteĩsk, o paskum skolinkis daugiau Krs. | Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs K.Saj. Už gera geru atsiteĩsti DŽ. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsiteĩsti už savo griekus A.Baran. | prk.: Aš primigau penkias minutas – ir atsiteĩsęs (pailsėjęs) Nmk. ║ prk. išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei KN184. Karštis širdies… vis atateĩst galėjo DP35. 6. tr. SD1107, Sut atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas SD214. \ teisti; apteisti; atiteisti; įteisti; išteisti; nuteisti; pateisti; perteisti; prateisti; priteisti; susiteisti; užteisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • atiteisimas — atiteisìmas sm. (2) 1. → atiteisti 2: Daba lengvus y[ra] atiteisìmas vyro nu pačios Jdr. 2. → atiteisti 4: Atteisimas tiesų SD214. 3. refl. Ser, KŽ → atiteisti 5 (refl.): Skolų atsiteisìmas NdŽ. Atsiteisimas pagal sąskaitas TTŽ. ║ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apteisti — apteĩsti, ia (àpteisia Grd, Eiš), àpteisė (apìteisė) tr. 1. Arm išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteistì Eiš. 2. refl. KŽ išsibylinėti. 3. Ktv žr. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt Rmš. Teismas jį …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiteisdinėti — iter. dem. atiteisti 5 (refl.): Už knygas vaikai atsiteisdinėja po keliolika grašių kas mėnuo rš. teisdinėtis; atsiteisdinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiteisinėti — 1 atsiteisinėti iter. atiteisti 4 (refl.): Ant Siono, pon, garbė tavo atsiteisinėja KN59. teisinėti; atsiteisinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteisti — išteĩsti, ia (ìšteisia KŽ), ìšteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185 1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsìteisiau Š. 2. Ser teismo sprendimu grąžinti. | refl. tr.: Par teismus išsìteisė žemės ir tada apsiženijo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuteisti — nuteĩsti, ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr 1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž). 2. tr., intr. LL312, KŽ skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nuteĩsę dešimtį metų kalėjimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakakinti — 3 pakãkinti tr., intr. 1. teikti pakankamai, pasotinti: Aš jam nepakakinu J.Jabl. Kas jai gali pinigų pakakinti: tiesiai kaip ėste ėda! Grš. Kas pakãkys (išteks) tokiai žmonijai (tokiai daugybei žmonių) valgio Vl. Kada tau kas pakãkino: vis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pateisti — pateĩsti, ia (pàteisia), pàteisė 1. tr., intr. NdŽ panagrinėti bylą teisme: Pateĩsti kurį laiką BŽ410. 2. refl. NdŽ kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasìteisė, gražiai pasìteisė! Sb. 3. intr. skirti bausmę už nusikaltimą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perteisti — 1. tr. Ser iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Parteisk vedu, parsūdyk Dr. 2. refl. iki valios prisibylinėti: Teisės parsiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu Krš. 3. refl. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Parsiteisti reik, ne kariauti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prateisti — prateĩsti, ia (pràteisia), pràteisė tr. 1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų Rs. 2. refl. tr. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasìteisė Rmš. 3. kiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”